Uždaryti langą

Paskelbti informaciją

Informaciją į žinyną, bei nuomonių kaleidoskopą galite pateikti el. paštu info@infopamarys.lt arba užpildę žemiau pateiktą formą.
Publikacija skirta:
Antraštė/pavadinimas:
Nuotrauka:
Jūsų vardas:
El. paštas:
- internetinė Šilutės enciklopedija
2019-11-17 17:41
Filtruokite pagal abėcėlę:
Paskelbti informaciją

Rinkimai 2015. II dalis


Kas naujo savivaldos rinkimuose? (Diskusija buvo išspausdinta 2015-05-22 laikraštyje "Pamarys")

Praėjusių metų pabaigoje mūsų diskusijų klube jau buvo kalbėta apie 2015 m. Savivaldybės tarybos rinkimų naujoves ir lūkesčius (žr. Rinkimai 2015. I dalis). Rinkimų agitacija Šilutėje buvo spalvinga, tačiau baigėsi nelabai gražiai – šiurkščiais įstatymų pažeidimais ir pakartotiniais rinkimais. Todėl dar kartą diskutuojame: kas naujo rinkimų kampanijoje?
Diskusijoje dalyvavo klubo nariai Birutė Servienė, Marijus Budraitis, Jonas Jaunius, Edvardas Jurjonas ir Petras Skutulas. Svečio teisėmis dalyvavo Jonas Jatautas.

 

Ką naujo pamatėme?

Jonas Jaunius. – Šių metų rinkimai nuo ankstesniųjų pirmiausiai skiriasi įstatymų prasme. Tai tiesiogiai renkamas meras, kandidatus į Savivaldybės tarybą gali kelti gyventojų iniciatyva sudaryti visuomeniniai rinkimų komitetai. Kaip tai pasireiškia praktikoje mes jau galėjome pamatyti. Bet apie įstatymų naujoves šiandien plačiau nekalbėsime, nes apie tai aš jau pasakojau ankstesnėje diskusijoje („Ko tikėtis iš tiesiogiai išrinkto mero?“, Pamarys, 2015-12-12). Tik verta paminėti svarbią naujieną, kad Vietos savivaldos įstatyme atsirado nuostatos, numatančios Tarybos nario atšaukimą iš pareigų, ko anksčiau nebuvo.

Vertinant rinkėjo akimis, ko gero, didžiausia naujiena yra tai, kad pirmą kartą Lietuvoje rinkimų rezultatai paskelbti negaliojančiais dėl Apygardos rinkimų komisijos darbo klaidų. Ankstesniais metais kaltais dėl netinkamų veiksmų būdavo atskiri kandidatai, partijos ar jų atstovai. Dabar labiausiai kaltinamas Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Taip, jis atsako už komisijos darbą, bet juk daugelį sprendimų Apygardos komisija priima kolektyviai, vadinasi, visų partijų deleguoti atstovai dirbo nepareigingai. Ar kitos partijos prisiima atsakomybę? Neteko girdėti.

Kaip sakė Petras, tikrai naujovė yra tai, kad partijos rinkimų metu pakeičia savo lyderį. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis po nesėkmingų kovo mėnesio rinkimų pirmieji Šilutėje paskelbė apie tai, kad keičia savo kandidatą į merus. Todėl Jonas Jatautas šiandien ir pakviestas į mūsų diskusiją. Norėjome pakviesti ir visuomeninio komiteto „Šilutės garažai“ lyderį Stasį Žymančių, bet paskutinę savaitę jis neatsiliepė į telefono skambučius… Kita reikšminga šių metų rinkimų naujovė – labai ryški reklama. Tikriausiai pirmą kartą Šilutėje tiek daug ir tokių didelių rinkiminių plakatų. Aš juokiuosi, kad moteriškės nepabūgo reklamuotis su šluotomis ir velniais, tuo lyg parodydamos savo prigimtį.

Marijus Budraitis.
– Pažvelkime į rinkimus kaip į sportą. Kaip ir olimpiados, rinkimai vyksta kas ketverius metus. Kiekvienas sportininkas, nepriklausomas ar su partijos komanda, nori pasirodyti kuo geriau. Bet patekti tarp laimėtojų, tapti vienu iš 25 Savivaldybės tarybos narių, pavyksta tik nedaugeliui iš dalyvaujančiųjų. Labai keistai atrodo, kai kandidatai kalba, kokie kiti blogi, kažko nepadarė. O aš sakau: ir jie, ir jūs turite Taryboje po dvi vietas – visi esate vienodi. Juk rinkėjas neskirsto, kas ten pozicija, kas opozicija.
Šiais metais stebėjome naujas, įdomias reklamos formas. Ir tai nebuvo vienos partijos išskirtinumas. Rinkimams skirtas didelis tentinis plakatas anksčiau buvo retenybė. Dabar politikai peržengė per save, leido reklamuoti savo atvaizdą. Ar tai gerai? Kino filmo ar sporto varžybų metu rodoma reklama visada erzina, tai ši reklama gatvėje dalį šilutiškių taip pat erzino. Bet kai nueiname į parduotuvę, lyg atsitiktinai produktą nusiperkame tokį, kuris buvo labiau reklamuotas. Ar rinkėjai nusipirks tai, kas labiau reklamuota, pamatysime po pakartotinių rinkimų. Tik pastebėsiu, jog tai, kad partijos mėgdžioja viena kitą, nėra naujiena.
Mane labiau sudomino tai, pagal ką politikai pasirinko tokias įdomias vietas, kur pakabino reklaminius tentus. Ar ten pigiau kainavo, ar tiesiog ten buvo laisva vieta? Nes tikrai ne visos vietos, kur kabojo reklama, buvo įdomiausios ir judriausios Šilutėje.

Birutė Servienė.
– Man tokie dideli plakatai, kokie buvo naudoti šį kartą, nepriimtini. Aš nenorėčiau taip reklamuotis. Plakatas – negyvas. O gyvas žodis ar straipsnis spaudoje man yra priimtiniau. Man patiko atskirų kandidatų reklama virtualioje erdvėje (asmeniniai profiliai, „facebook‘ai“), nes ji nebuvo įkyri. Ten skaitai tik tai ir tiek, kas tau patinka. O tentinė reklama – lyg brukalas. Kartu pasakysiu, kad manęs nežavi keistų pavadinimų atsiradimas. Ką reiškia „Šilutės garažai“? Gal siekiama pasijuokti ar šokiruoti?
Man atrodo, kad šiuose rinkimuose kaip niekada daug yra tokių kandidatų, kurie labai pakilo sąrašuose aukštyn po reitingavimo. Ir reikėtų rimtos analizės, kad galima būtų pasakyti, kuo tie žmonės nusipelnė rinkėjų palankumo. Manau, kad ateinant į politiką neužtenka būti vien jaunam. Naujų žmonių reikia, bet jis jau turi būti įrodęs, kad sugeba telkti visuomenę. Tokio žmogaus galimybes visuomenė jau žino ir didelės reklamos nebereikia.
Sutinku su Jono pastaba dėl komisijų darbo. Aš juk žinau už ką balsavau, bet kai pamačiau, kad tas žmogus negavo nė vieno pirmumo balso… Ką turiu galvoti?

Petras Skutulas.
– Jau ne pirmi metai mane stebina tai, kad politikai, kurie eina į valdžią, jau rinkimų metu bando sukčiauti (tai liečia ir savivaldos, ir Seimo rinkimus). Jie ateina į redakciją ir pradeda derėtis, kaip čia išspausdinti reklamą ir sumokėti už ją ne iš rinkimų sąskaitos… Ypač keista, kada taip deramasi Seimo rinkimų metu: Seimo nariai siūlo nesilaikyti rinkimų taisyklių, kurias patys patvirtino!
Pratęsiant Mariaus palyginimą su sportu, galima sakyti, kad rinkimų metu vis dar atsiranda tokių, kurie žaidžia pagal chuliganų taisykles. Stebint iš šalies politika tampa tarsi verslu, su šiokiu tokiu kriminaliniu kvapeliu. Nors tai skamba baisokai, bet reklama ir rinkimų programos yra tik tušti žodžiai, o tikrieji tikslai kažkur giliau.
Stebėdamas dabartinės Tarybos darbą, aš kaip rinkėjas sakau: nė už vieną iš jų dar kartą balsuoti nebereikėtų, reitingo balų reikia skirti tiems žmonėms, kurie sąraše yra žemiau 10 vietos.
Gaila, kad apie rinkimų naujoves kalbame, kai čia nėra S. Žymančiaus. Nes „Šilutės garažai“ niekur nesireklamavo, nedalyvavo debatuose. Jų politinė kryptis nežinoma, neaišku, ar čia tokia protesto forma pasirinkta, ar taip bandoma pasityčioti iš savivaldos rinkimų.
O tai, kad liberalų sąjūdis tokiu metu pasikvietė nepartinį Joną Jatautą kandidatu į merus, yra nauja Šilutės politikos padangėje.

Ką mano „naujo vėjo“ nešėjai?

Jonas Jatautas.
– Aš taip pat buvau pasikvietęs Stasį pokalbiui, mat noriu su politikais bendrauti betarpiškai ir dalykiškai. Man yra įdomi ir aš bandžiau sudėlioti sau bei pristatyti kitiems aljanso idėją. Aljansą pirmiausia turėtų sudaryti visos naujosios jėgos. Visuomeniniai judėjimai man buvo įdomūs tuo, kad ten žmonės švieži, nedalyvavę aktyvioje politikoje (kai kurie – red. pastaba) ir į politinę veiklą ateina vedami pilietinės dvasios. Visuomeniniai komitetai yra didelė rinkimų naujovė ta prasme, kad prasiplėtė politinė bazė. Visuomenė įneša savo požiūrį į rinkimus. Esami politikai vieni jau nusibodo, kiti jau nieko naujo nebegali pasakyti, todėl jie išmeta didžiulius tentus kaip paskutinę priemonę parduoti save. Turime sutikti, kad šias reklamines naujoves sukūrė politiniai technologai, tai yra naudojama seniai, o provincija gal kiek su pavėlavimu pasigavo tai.
Man atrodo, kad disputas per tentus vargu ar turi kiek didesnę prasmę. Todėl savo kampaniją darau grynai idėjinę, nes turiu asmeninį tinklaraštį, savo facebook‘ą. Būtent per tai aš bandau atnaujinti ryšius su šilutiškiais, buvusiais mokiniais ir jų tėvais, bendrauti su rinkėjais. Idėjų paieškos vyksta kartu. Todėl ir kvietimą ateiti į šį klubą priėmiau su malonumu, nes tikiuosi papildyti savo idėjų bagažą. Kartu tikiuosi, jog mane kvietėte todėl, kad turiu naujų minčių.
Visada, kai atsiranda žmonių, kurie bando tapti politikais, naujais visuomenės lyderiais, iškyla kompetencijos klausimas: ar tave kviečia pasikalbėti, nes esi įdomus, gali kažką pasakyti nauja apie tam tikrą probleminę sritį, ar tu susimoki žiniasklaidai, kad tavo mintis pateiktų visuomenei. Aš manau, kad asmens galimybės turi būti siejamos su jo kompetencija, su idėjomis ir efektyvių veiksmų matymu. O kai to nėra, tada lieka kabinti tentus pėsčiųjų zonose ir išsipirkti spaudoje skiltis reklamai.
Ką galima padaryti savivaldybėje pirmiausiai?
Tai priklauso, ar žiūrėsi iš kosminių aukštumų, ar iš eilinio piliečio lygio. Atėjęs į savivaldybės pastatą pirmiausia norėčiau matyti tame prieangyje daug patogių kėdžių, išmesti baltą bordiūrą ir kad gyventojai realiai būtų aptarnaujami pagal vieno langelio principą. Manau, kad tai yra mero lengvai padaroma pirmos dienos pertvarka.

Jonas Jaunius. Nors visuomeninio komiteto „Šilutės garažai“ atstovo mums nepavyko prisikviesti, tačiau vienas mūsų klubo narys pats yra kito komiteto „Už žmonių valdžią“ sąraše. Kaip tos rinkimų naujovės atrodo tau, Edvardai?

Edvardas Jurjonas.
– Kodėl mūsų visuomeninis komitetas pasirinko reklamai tuos didelius rinkimų agitacijos plakatus? Kadangi mes nesame anksčiau veikusi partija, neturime įdirbio viešojoje erdvėje, tai mums buvo būtinybė aktyviai reklamuotis, parodyti, kad esame, kad dalyvaujame rinkimuose. Paskaičiavome, kad tentai kainuoja pigiau negu straipsniai spaudoje. Kaip bus dabartiniame etape, dar nežinau, nes partijos gauna finansavimą iš biudžeto, o mes viską darome iš savų lėšų. Sutinku, kad rinkimų kampanijoje, kaip ir kitur gyvenime, suveikia vadinamasis „bandos jausmas“. Bet be jokios reklamos naujai atėję žmonės rizikuotų likti nepamatyti.
Kalbant apie naujoves, matau du didelius privalumus. Viena, kad meras yra mažiau pažeidžiamas, jo negalima bus pakeisti susitarus. Kita, kad pagaliau atsirado nors kažkoks mechanizmas, kaip galima pašalinti Tarybos narį. O dabar, nesvarbu kaip dirba, bet jis naudojasi finansiniais ir kitais privalumais ir sėdi visą kadenciją. Pritariu Petrui, kad dabartinė jų veikla yra tarsi pasityčiojimas, todėl reikėtų, kad kuo daugiau ateitų naujų, nebuvusių Taryboje.
Nežinau ar tai šių rinkimų naujovė, bet žmonės jau yra nusivylę tais politiniais reikalais. Savo komitete turėjome tikslą surinkti 50 kandidatų. Planavome: tegul pirmi 25 būna jaunimas, o kas labiau patyrę bus gale, padės rinkimuose. Pasirodo, nėra taip lengva surinkti tokį būrį žmonių…

Ko galima tikėtis?
Marijus Budraitis.
Klausausi mūsų diskusijos ir vėl lyginu rinkimus su sportu. Kandidatų sąrašai – tai lyg sportinės komandos, jos dalyvauja rinkimų čempionate. Tikslas: užimti kuo aukštesnę vietą turnyro lentelėje, kad gautų kuo daugiau vietų Savivaldybės taryboje. Kaip ir sporte, komandų biudžetai nevienodi, skiriasi žaidėjų pasiruošimo lygis. Visos komandos lyg sporte daro apgaulingus judesius, siekiama apgauti varžovą. Bet ar kartais neapgaunamas rinkėjas?
Įdomiausia, kad tarp sezonų, dar neprasidėjus varžyboms, žaidėjas sugeba pakeisti dvi ar tris komandas… Man tai nesuprantama. Toks jausmas, kad tas žaidėjas ieško trenerio, kuris juo pasitikėtų, bet kad politikoje niekas nemato tų trenerių. Skirtingai nuo sporto, čia mes nematome ir komandų savininkų. Kas priima sprendimus dėl startinio penketo, dėl žaidėjų keitimo ir t. t. Panašu, kad šiose komandose nėra ir kapitonų, kurie laikosi garbingo žaidimo taisyklių. Tai prie ko taikosi per rinkimų komandas lakstantys politikai?
Kai sportinė komanda bankrutuoja, ji paleidžiama. O politikoje? Partija, kuri paliko žiniasklaidai neapmokėtas skolas už reklamą arba moralines skolas rinkėjams, prarado rinkėjų pasitikėjimą. Ir tokia komanda pasidaro niekam neįdomi, bet tada prasideda reklaminiai triukai.
Labai liūdna, bet melo kartelė politikoje kiekvienais metais kyla vis aukštyn. Ir kada politikas pradeda labai ryškiai meluoti, žavisi vienu efektingu dėjimu į krepšį, bet nemato kitų savo klaidų, yra blogai. Nes sporte nepatenkintas žaidimu žiūrovas gali atsistoti ir išeiti, o politikoje rezultatus nulemia tie keli likę žiūrovai, kurie nesupranta, kas ir ką čia žaidžia.
O blogiausia, kad rinkimų sporte, kai kandidatai pažeidžia taisykles, nėra aukšto lygio teisėjo, kuris parodytų geltoną ar net raudoną kortelę. Šiuo atveju Šilutėje pats teisėjas, t. y., rinkimų komisija, pridarė klaidų ir buvo nušalinta.

Jonas Jatautas. Tikrai nesiruošiu užsimauti bokso pirštinių. Aš turiu kitokių priemonių, kurios man žinomos ir priimtinos kaip visuomenės žmogui. Matau, kad dabartinio politinio reiškinio Savivaldybės taryboje priežastis yra paprasta: esanti valdžioje politinė viršūnėlė yra visiškai išsisėmusi. Savivaldybė serga dviem ligomis: absoliuti atvirumo bei atsiskaitomumo visuomenei stoka ir skaidrumo nebuvimas. Ir kitas dalykas yra mero asmenybė. Meras turi būti lyderis, įkvėpėjas, visuomenės tarnas, kuris turi tapti Tarybos vedliu. Pozicija ir opozicija tegul ginčijasi, bet kryptingai. Mero prižiūrimos jos ginčuose turi surasti protingiausius sprendimus. Rinkėjai turi įvertinti tai, kas nuveikta, kardinaliai pasisukti ir ieškoti naujų žmonių.

Jonas Jaunius. Kalbėjome apie rinkimų proceso naujoves, o man norisi pažymėti tai, kas šiuose rinkimuose lyg ir atrodo nauju dalyku, bet turi seno užkrato kvapo, t. y. pasigilinus randi požymių, kad taip jau buvo, kad tai nėra jokia naujiena. Vadinasi, yra rizika, kad atrodo naúja, bet po kiek laiko gali lengvai tapti gerai pažįstama sena.
J. Jatautas minėjo, kad jo idėja į rinkimus eiti su aljansu. Bet ir dabar visos partijos taip daro: iškelia lyderius, susikuria programas, o po to pradeda derėtis, kad prie jų prisijungtų. Tikrai nauja būtų tada, jeigu pirmiau iniciatyvinė grupė parengtų naują programą su gražia vizija ir po to imtų rinkti komandą, pasiryžusią tą viziją įgyvendinti. Ir tik tada būtų ieškoma lyderio, kuris visiems atrodytų realiausias pasirinkto plano vykdytojas. Tada būtų tikimybė susitarti. Dabar visos grupės sako:mūsų vadas – geriausias. Taip neįmanoma susitarti.
Turiu keletą pastabų su humoru, nekritikuojant to, ką konkretūs kandidatai turi gero ir ką jie gali padaryti.
Šilutėje yra politikų, kurie sugeba dingti kelioms dienoms ar savaitei. S. Žymančius – dar ne politikas, o jau pradingo. Tai nieko nauja. Kas nėra nauja Jono atėjime? Tai, kad jis į rinkimus atėjo tik dabar, kai partija įrašė jį pirmu numeriu. O kodėl nebandei dalyvauti rinkimuose prieš tai? Ir pristatomas kaip nepartinis, nors prieš kelerius metus buvai Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus tarybos narys, – taigi partietis. Bet šiuose rinkimuose nutarei dalyvauti tik dabar, kai pasiūlė kandidatuoti į mero postą. Šilutėje tai nėra nauja, kai susiderama dėl posto.
Būna, kad dėl gražios reklamos ir faktai iškraipomi. Reklamuojasi kandidatas į merus, kad sąžiningas. Bet yra Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kad „V. Laurinaičio elgesys prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams“. Kaip čia išeina: interesus savo naudai supainiojau, bet vis tiek sąžiningas?
Reklamos forma kartais nustelbia turinį. Susidaro vaizdas, kad nesvarbu ką sakai, kad tik rinkėjams patiktų, ir tada turinys sukelia įvairių asociacijų. Pavyzdžiui, dvi partijos reklamavosi, kad ateina dirbti su statybininkų ar kitais darbo įrankiais. Bet juk Taryboje jie ne posėdžių salę remontuos. Ar gal taip parodomas tikslas dėl ko siekiama postų taryboje? Arba šūkis „Viskas bus gerai!“, kai šalia besišypsančio veido su tokiu šūkiu kybo lapelis su užrašu „Tik 2 Lt“…
Marijus Budraitis. Sau ir kitiems žiniasklaidos atstovams turiu pastabą, kad kartais mes toleruojame apgaulingus rinkiminių komandų judesius, nors žmogiškai suprantame, kad kandidatas jau bankrutavo. Suprantu, kad tai yra rinka, pajamos, yra rinkimų tvarka ir negali šiaip sugalvoti ir nereklamuoti kandidato, nors jo trūkumai viešai žinomi. Bet gyventojai po to sako: „Jūs gi reklamavote, rašėte koks jis geras…“ Tai gal turėtume būti reiklesni sau?
Kodėl mes po rinkimų nerašome apie tuos Tarybos narius, kurių net balso tembro per keturis metus neišgirdome?

Petras Skutulas. Tai, kas parašyta plakatuose ar kituose popieriukuose, tėra detalės, blizgučiai. Bet pažiūrėkime, kiek kuris dabartinės Tarybos narys per savo kadenciją pateikė kokių nors sprendimų projektų. Berods, nė vieno! Dauguma ten sėdėjusių – pilka masė kažkieno valiai vykdyti. Užkulisiniuose žaidimuose, interpeliacijose jie greiti dėti parašus, bet pateikti originalų siūlymą, kurį administracijos klierkai paverstų sprendimo projektu, nematyti. Todėl kartoju, reikia eiti į rinkimus ir dalyvauti balsavime, bet siūlau ieškoti partijų sąrašuose kitų žmonių. Gal jie atitiks mūsų čia aptartus lūkesčius.

Užrašė Jonas Jaunius


Mintys, kurios netilpo į "Pamario" puslapius.

Birutė Servienė. Sekiau debatus, ir kai kurių kandidatų pasisakymai tikrai žavūs, įdomūs. Malonu, kai diskutuoja, oponuoja, bet nežemina kitų kandidatų. Gaila, bet vis dar jaučiasi politinės kultūros stoka. Čia jau nieko naujo, kad atskiri asmenys dėl tikslo praranda saiką.
Visi žinome, kad yra savivaldybių, kur merai nesikeičia. Lyg ir įprasta, kad ten valdžioje vis ta pati partija. Bet kartais ima ir pasikeičia. Nes rinkėjai mąsto, išmoksta atsirinkti. Ir tikiu, kad šilutiškiai taip pat subręs, ateis balsuoti ne vien tik tie, kuriuos atveža.

Marijus Budraitis. Aš tai prisiminiau A. Mamontovo dainą: „Aš tikiu, kad viskas bus gerai, kad gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai“. Tai va, šią rinkiminę platformą sukūrė 18-metis mokyklą baigiantis moksleivis. Beje, raganos reklamavosi visoje Lietuvoje vienodai. Tai bendra partijos reklama, tik skirtinguose rajonuose keitėsi veidai. Taigi, Šilutės politikai ne visada originalai, kaip gali pasirodyti.

Nors reklamos aktyvumo prasme naujienų buvo, tačiau idėjų lygyje naujienų nėra. Kyla klausimas: ar tai nėra populistinis bumas, kuriam partijos pasiduoda? Partijos priima žaidimo taisykles. Nes toks yra rutininis principas, kad reklamuotis reikia. Jeigu dvi partijos padarė, mes turime neatsilikti. Bet kodėl apie reikalingus dalykus kalbame tik prieš rinkimus? Pavyzdžiui, ar po rinkimų mes taip pat aktyviai reklamuosime dviračius takus, ar vėl lauksime 4 metus? Blogiausia yra tai, kad jeigu ši tendencija išliks, tai tentinė reklama gali tapti pajuokos objektu. Jau dabar pasakojami vos ne anekdotai apie tuos, kurie buvo reklamuojami. Nes čia yra mažas miestelis, ir didelė reklama yra priimama kitaip, negu didmiesčiuose.
Ir dar viena detalė. Šilutės rinkimų rezultatai, kad ir anuliuoti, kardinaliai skyrėsi nuo Lietuvos. Partija Tvarka ir teisingumas Lietuvoje patyrė fiasko, o pas mus sublizgėjo. Liberalų sąjūdis Lietuvoje pakilime, o Šilutės rinkėjai ir toliau nemato šios partijos. Net priešingai, neišrinko tų, kurie prieš tai yra buvę Savivaldybės taryboje.

Edvardas Jurjonas. Sąlygos dalyvauti rinkimuose visuomenininkams ir partijoms nėra vienodos. Mes ne tik negauname lėšų iš biudžeto, bet ir neturime rinkimų komisijose žmonių. Lauksime, kol įstatymas bus pataisytas. Bet aš tikiu, kad rinkimai įvyks ir jų rezultatai nebus tragiški. Tendencijos yra gerėjimo link, tas blogis, kuris čia stovėjo, jau tirpsta. Tikiu, kad rinkimuose su vasara bus viskas gražu ir žalia.

Informacija atnaujinta: 2015-06-10 22:47:09

Straipsnio komentarai



Redakcija pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaiką, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms.
Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!