Uždaryti langą

Paskelbti informaciją

Informaciją į žinyną, bei nuomonių kaleidoskopą galite pateikti el. paštu info@infopamarys.lt arba užpildę žemiau pateiktą formą.
Publikacija skirta:
Antraštė/pavadinimas:
Nuotrauka:
Jūsų vardas:
El. paštas:
- internetinė Šilutės enciklopedija
2024-03-29 06:40
Filtruokite pagal abėcėlę:
Paskelbti informaciją

Euras atėjo

Euras atėjo

Euras atėjo – gyvenimas nesustojo. (Spausdinta laikraštyje "Pamarys" 2015-04-03, diskusija vyko 2015 m. kovo 4 d.)

Praėjusių metų rudenį, rengiantis atsisveikinimui su nacionaline valiuta litu, klube buvo kalbėta apie lietuviškus pinigus (žr. Lietuvos pinigai). Kovo mėnesį nutarėme pakalbėti apie tai, kas pasikeitė Lietuvoje, kai jau du mėnesiai naudojami eurai. Diskusijoje dalyvavo Birutė Servienė, Petras Skutulas (pranešėjas), Antanas Čepys ir Jonas Jaunius.

Apie eurą

Petras Skutulas:
– Euras – tai bendra Europos Sąjungos (ES) šalių valiuta. Kaip nepiniginė atsiskaitymo priemonė ji buvo įvesta jau 1999 m. sausio 1 d., o banknotų ir monetų pavidalu išleista 2002 m. sausio 1 d.
Graikų mitologijoje Euras – rytų vėjo dievas. Euro ženklas kildinamas iš graikų abėcėlės raidės epsilon. Euro ženklą (€) išrinko Europos Komisija. Išrinktą ženklą sukūrė belgų dizaineris Alain Billiet. Šiuo metu euras cirkuliuoja 19 Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Eurą yra įsivedusios ir šešios ne ES ir ne euro zonos narės: oficialiai tai padarė Andora, Monakas, San Marinas ir Vatikanas, o neoficialiai – Kosovas ir Juodkalnija.
Pagal Europos Sąjungos sutartį visos šalys, stodamos į ES, įsipareigoja savo nacionalines valiutas pakeisti euru. Tik Danija ir Didžioji Britanija turi išimtinę teisę apskritai nekeisti nacionalinių valiutų bendraisiais ES pinigais. Beje, Danija atsisakė euro referendume.
Kai kas šią prievolę nusprendė atidėlioti iki termino pabaigos. Antai mūsų kaimynai lenkai planuoja tai padaryti tik 2020 metais.
Šiuolaikine prasme vieninga Europos pinigų sistema buvo sukurta dar 1979 m., kai atsiskaitymams pradėtas naudoti bendras Europos piniginis vienetas – ekiu (ECU). Tai buvo precedento neturintis bendradarbiavimo pinigų politikos srityje įvykis. Buvo sukurta elektroninių Europos pinigų sistema, kurią naudojo 12 valstybių, buvusių ES narėmis 1992 m. vasario mėn., Mastrichto sutarties pasirašymo metu. Be oficialių atsiskaitymų tarp valstybių ir verslo sektoriuje, nelabai plačiai ekiu naudojo ir gyventojai – atsiskaitydami čekiais ir atsidarydami taupomąsias sąskaitas ekiu. Tačiau pagal įprastinę sampratą ekiu nebuvo teisėta mokėjimo priemonė ir neturėjo materialios išraiškos – banknotų ir monetų – todėl nevadinama tikrais pinigais.

Euro įvedimas Lietuvoje
Europos Sąjungoje akcentuojama, kad šiandien eurą naudoja 338 milijonai europiečių 19-oje Europos šalių. Visi kartu jie stipresni, nes pasitiki euru, kuris pasiteisino kaip patikima, visame pasaulyje naudojama valiuta. Lietuvos banko pozicija paremta šūkiu: „Visi džiaugiasi naujuoju euru“.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas akcentavo, kad jau kovo 1 d. aktyviausias valiutos keitimo etapas buvo baigtas, nes per du mėnesius Lietuvoje į eurus iškeista 2,8 mlrd. grynųjų litų (0,81 mlrd. Eur). Vienuolika kredito unijų per du mėnesius pakeitė 9,3 mln. litų (2,69 mln. Eur).
Kiek litų turėjome? Pagal oficialią statistiką, 2015 m. sausio 1-14 d. iš apyvartos buvo išimta 2,4 mlrd. litų (22,2 mln. vienetų banknotų ir 38,8 mln. vienetų monetų). Per ilgiau nei metus – nuo 2014 m. sausio 1 d., iš apyvartos išimta 8,5 mlrd. litų – iš gyventojų priimta 421,6 tonos litų monetų ir 61,2 tonos litų banknotų.
Kokia visuomenės nuomonė? Lietuvos bankas informuoja, kad nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios atliktos reprezentatyvios visuomenės apklausos. Jų duomenimis, Lietuvoje euro įvedimą palankiai arba labiau palankiai vertina 68 proc. gyventojų. Palyginus su 2014 m. gruodžio mėn., palaikančiųjų euro įvedimą padaugėjo 8 procentais. Palankiai vertinantys gyventojai tarp pagrindinių priežasčių nurodė išnykusias valiutos konvertavimo išlaidas, stipresnius ryšius ir ateities siejimą su Europa, paprastesnius atsiskaitymus, naudą ekonomikai, pigesnes paskolas.
Skeptiškai eurą vertinančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 30 iki 26 proc. Skeptikų dažniausiai minėti argumentai – nerimas dėl kainų pokyčių, nacionalinės valiutos praradimas, sudėtingas prisitaikymas prie naujų kainų, baimė dėl Europos Sąjungos ir euro stabilumo.
Ar tikrai niekas nepasikeitė?
Vieningos nuomonės nėra. Pavyzdžiui, daugumai lietuvių 435 Eur atlyginimas psichologiškai atrodo mažesnis negu 1501 Lt. Tai nulėmė, kad darbo jėga pabrango, nes vidutinis atlyginimas, už kurį lietuviai dabar sutinka dirbti, pakilo. Internetinio portalo cvmarket.lt atliktas tyrimas rodo, kad tik 1,4 proc. darbo besidairančių Lietuvos gyventojų tenkintųsi mažesniu nei 289 Eur (1000 Lt) atlyginimu. Prieš aštuonerius metus tokių būta net 11 kartų daugiau. 2007-aisiais didžiausią dalį sudarė asmenys, kuriems tiko ir 290-579 Eur (1000-2000 Lt) minimali alga, o dabar gausiausią grupę sudaro pageidaujantys, kad jų minimali alga būtų 580 Eur ir daugiau.
Tuo tarpu bankai „neskursta“, kad ir kokia valiuta bebūtų. Skelbiama, kad, išankstiniais duomenimis, SEB bankas 2014 m. uždirbo 65,3 mln. eurų (225,6 mln. litų), o AB SEB banko grupė – 72,4 mln. eurų (249,9 mln. litų) neaudituoto grynojo pelno. AB SEB banko indėlių portfelis nuo 2013 m. gruodžio 31 d. padidėjo 17 proc. – t. y. nuo 3,8 mlrd. eurų iki 4,5 mlrd. eurų 2014 m. gruodžio 31 d. Pernai AB SEB bankas suteikė 1,5 mlrd. eurų naujų paskolų, tai 11 proc. daugiau negu per 2013 metus.
O mes patys ar jau susigyvenome su euru? Ar žinome kas pavaizduota ant 5, 10 ar 20 eurų banknotų?
Euro banknotai visose šalyse yra vienodi, vienoje pusėje vaizduojami tiltai, o kitoje vartai arba arkos. O štai monetų aversai skiriasi, kiekviena šalis leidžia pagal savą dizainą.
Euro išvaizda turistų nevilios

Jonas Jaunius:
– Kas vaizduojama ant eurų banknotų? Tiltai ir vartai, kurie dažnam lietuviui nieko nereiškia. Jau sausio 3 d. vienoje Šilutės parduotuvėje gavau grąžos nelietuvišką euro monetą. Man buvo įdomu, kaip kitos šalys pateikia save, ką jos vaizduoja ant metalinių monetų. Iki vasario pabaigos jau buvau surinkęs apie 20 nelietuviškų euro monetų. Daugiausia – airiškų, bet buvo ir austriškų, estiškų, ispaniškų, latviškų, itališkų. Viena kita moneta buvo suomiška, prancūziška, tik neseniai pakliuvo Vokietijos euras. Tai lyg ir parodo, kokia yra šilutiškių kelionių geografija. Aš niekur nevažinėdamas gavau minėtų šalių eurus ir centus vien Šilutės parduotuvėse.
Euro monetų aversai sudomino ir kitu aspektu. Lietuvoje nuolat kalbame apie turizmo skatinimą, tačiau euro monetų antra pusė vienoda – lietuviškas Vytis. Iš tų šalių, kurios jau turi įsivedusios eurą, visos monetos (ir eurai ir euro centai) su vienoda antra puse yra tik penkiose valstybėse (Lietuva šešta). Penkios eurą naudojančios šalys (Austrija, Graikija, Italija, San Marinas, Slovėnija) visų monetų kitose pusėse turi skirtingus piešinius, o dešimtyje valstybių yra skirtingi piešiniai ant eurų, dešimčių centų ir vienetinių centų monetų. Tos šalys tiesiog pasinaudojo galimybe pristatyti savo įžymiausias istorines asmenybes, garsiausius pastatus ar tiesiog gamtą.
Man asmeniškai įdomiausi pasirodė Graikijos, Prancūzijos ir Portugalijos monetų piešiniai. Lietuva turi Kuršių Neriją, kuri įtraukta į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą, turime daug kitų įvairių garsenybių, bet jos neatspindėtos euro monetose. Man atrodo, kad tai praleista proga Europai pasakyti, ką įdomaus turime, kuo esame garsūs.
Kalbėti apie ekonominius euro aspektus nenorėčiau. Bendrais bruožais sutinku, kad būti globalioje rinkoje yra saugiau, nes ten egzistuoja tam tikri saugikliai, kurie saugo nuo klaidų, nuo mažų svyravimų ir t. t. Kaip sako dalis ekonomistų, silpnas ir žioplas ieško kaip pasiteisinti. Tačiau globalios ekonomikos mechanizmas turi ir savų minusų. Kodėl prieš du dešimtmečius tuometinė vyriausybė, suprasdama, kad įsivesti litą ekonomiškai nenaudinga, sugalvojo ir įvedė laikinuosius pinigus – talonus? Todėl, kad tai buvo būtina, norint apsisaugoti nuo nepageidaujamų ekonominių reiškinių, vykusių vieningoje, globalioje buvusios TSRS rinkoje. Tada mes tikėjome, kad galime patys valdyti savo valstybės ekonominius procesus. O dabar jau nebesugebame? Tai kol ES ekonomika bus stabili, mums gerai, bet ką darysime, kai ten pradės sproginėti burbulai? Dideliame būryje gal saugiau, bet mažas gali lengviau manevruoti.

O tai, kad kai kurie verslininkai bandys išnaudoti ir nelabai sąžiningai uždirbti iš valiutos keitimo yra aišku, jeigu atidžiai seki kainų pasikeitimus. Tačiau šiandien daugeliui be specialių pastangų sunku dar pastebėti, ar kažkoks produktas kainuoja tiek pat ar pabrango 2-3 euro centus, nes tai yra santykinai maža suma. Kai kaina pasikeisdavo 10-15 lietuviškų centų, pastebėti pokytį buvo tiesiog lengviau.

Vytis – Europoje
Petras Skutulas.
– Sausio pabaigoje vykau į Italijos Alpes. Vokietijoje, Austrijoje, Italijos kalnų gyvenvietėse mokėdamas už produktus pažerdavau blizgančių naujutėlaičių lietuviškų eurų monetų. Prieš vykdamas maniau, kad tikriausiai tokių dar niekas nebus matęs ir vargu ar kur galėsiu jomis susimokėti. Ir ką jūs manot – niekas net dėmesio neatkreipė!
Supratau, kad Europoje niekam nė motais, kokias monetas iš to gausybės ES katilo bepapiltum, niekas nesigilina, ar tai Monako, ar Vatikano, ar kokios Lietuvėlės centai. Tik kokiame nors Lietuvos užkampyje sausio pradžioje galbūt viena kita pardavėja sudvejojo, priimti euro pinigą su Airijos arfa kitoje pusėje ar ne.
O psichologinis aspektas tikrai yra svarbus, nes belgai, vieni iš ES iniciatorių, įvedus eurą, net po 12 metų dar skaičiavo frankais (taip skelbia ekonomistai). Beje, psichologinis veiksnys priklauso ir nuo valiutos keitimo kurso. Airijos, Kipro, Latvijos ir Maltos valiutos vertė buvo didesnė už euro, tai jie po keitimo, priešingai nei daugelis, turėjo prisitaikyti, kad turimų pinigų padaugėjo… Tuo tarpu Portugalijoje kursas buvo 200,5 eskudo už 1 eurą – ten visos sumos labai sumenko.
Litais nebeskaičiuojame

Birutė Servienė:
– Aš taip pat prieš ateidama palyginau įvairius mūsų buvusius pinigus, monetas. Yra buvę ir niūrių, neišvaizdžių piešinių, bet įsigilinęs pamatai, kad labai daug galima pinigais pasakyti apie šalį, reprezentuoti savo kraštą. Man susidaro vaizdas, kad Lietuva nuėjo lengviausiu keliu, patvirtindama vieną dizainą. O litai buvo gražūs, kad ir pajuokaudami žinojome savo krašto įžymius asmenis, didvyrius. Buvę pinigai kartu su ekonomine funkcija dar nešė ir istorinę žinią apie mūsų kraštą, jo žmones.
Prisimenu, kai kalbėjome praėjusį kartą, aš buvau euroskeptikė. Man atrodė, kad, atsisakant lito, reikėjo pasiklausti žmonių. Tuo metu žinant, kokiu santykiu bus keičiami litai, žinant kainas bei atlyginimus Europoje, mąsčiau, kad bus sudėtinga gyventi. Tačiau šiandien esu labai patenkinta, bent jau kol kas. Parduotuvėje nebeskaičiuoju ir nelyginu kainų litais. Tiesiog paleidau aną pinigą. Ir kai pasižiūriu į piniginę, man eurai atrodo skalsesni, ne taip greitai ištirpsta. Galbūt pirmus metus dar veiks Vyriausybės pažadai, gal dėl psichologinės nežinomybės būsime mažiau išlaidūs, tai realiai gyvenimo lygio pokyčius pajusime nebent po metų.
Būkime optimistai, tikėkime, kad visiems bus geriau. Tik paprastam žmogui sudėtinga susivokti, kai ir įvedus eurą atskirų partijų lyderiai dar išsako abejonių dėl mūsų identiteto, kai tikina: neskubėkime išmesti litų… Kas tai: atskiro politiko nuomonė ar partijos programa?

Antanas Čepys:
– Aš pirmiausiai noriu pastebėti, kad viskas įvyko sklandžiai ir paprastai. Turiu pripažinti, kad valstybė tam buvo pasiruošusi. Manau, kad tas sklandus lito keitimas į eurą iš dalies ir sumažino skepticizmą. Nes iš esmės lyg ir nieko neįvyko, pasikeitė banknoto piešinys ir kainos sumažėjo. Įdomus Petro pastebėjimas, kad niekas ten Europoje nekreipia dėmesio į tas mūsų monetas, nemano, kad jos netikros. Tai aš ir klausiu: ar tikrai reikėjo tų įvairių ir įdomių piešinių ant euro monetų? Juk niekas nevertina, kas ten iškalta, išskyrus tuos, kurie specialiai domisi ir žiūri.
Man pačiam buvo įdomi mano psichologija ir supratau, kad kainų jau nebeverčiu į eurus. Dar daugiau – jau negalėčiau pasakyti, kiek litais kainuotų degalai automobiliui, nes eurais tiesiog paprasčiau.
Vertinant valstybės mastu, manau, turėdami eurą visi jaučiamės saugiau, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Man tai yra labai rimta garantija, nors nostalgija saviems pinigams yra suvokiamas jausmas.
Kalbant apie tai, kad žmonės jau nori didesnių atlyginimų, tai irgi yra suvokiama. Esu minėjęs, kad pigios kainos ir turtinga valstybė – nesuderinama. Aukščiausios kainos yra turtingiausiose valstybėse. Tai jeigu visi norime pirkti kuo pigiau, ar tokiu keliu greitai nueisime į turtingą Lietuvą? Kainų ir atlyginimų kilimas yra susiję – niekur nuo to nepabėgsime. Manau, kad dar truks kokį dešimtmetį, kol pasieksime ES darbo užmokesčio vidurkį.

Užrašė Jonas Jaunius


Susiję straipsniai.
Lietuvos pinigai.

Informacija atnaujinta: 2015-06-13 10:49:08

Straipsnio komentarai



Redakcija pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaiką, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms.
Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!