Uždaryti langą

Paskelbti informaciją

Informaciją į žinyną, bei nuomonių kaleidoskopą galite pateikti el. paštu info@infopamarys.lt arba užpildę žemiau pateiktą formą.
Publikacija skirta:
Antraštė/pavadinimas:
Nuotrauka:
Jūsų vardas:
El. paštas:
- internetinė Šilutės enciklopedija
2019-10-22 14:25
Filtruokite pagal abėcėlę:
Paskelbti informaciją

LIgoninė

LIgoninė

Pradžia.

Pirmoji šaltiniuose minima ligoninė mūsų krašte veikė Rusnėje. 1837 – 1869 m. valdžios raštuose rasti įrašai, kad pajamos už gydymą priklauso gydytojams, o tėvas gydytojas savo praktiką gali perduoti medikui sūnui.

XIX a. pab. ligoninė perkeliama į dabartinės Šilutės teritoriją, įkurdinama buvusio Žibų kaimo žemėje. Ligoninė, kurioje buvo tik 10 lovų ir primityvūs įrenginiai, buvo Aukštaičių gatvėje. Pastatas neišlikęs.

Šilokarčema, Rusnės gatvė.

Dabartinės Šilutės ligoninės istorija prasidėjo 1891 m., kai Šilokarčemos apskrities taryba naujos ligoninės pastato statybai skyrė 50 000 markių. Žemės sklypą padovanojo dvarininkas Dr. Hugo Šojus (H. Scheu). 1892 m. spalio 10 d. kairiajame Šyšos upės krante, prie Rusnės plento buvo pastatyta ir iškilmingai atidaryta nauja mūrinė ligoninė. Tai buvo vieno aukšto pastatas su įrengta pastoge, statyba kainavo 57 000 markių, naujajam inventoriui išleista 4 800 markių. Statybos projekte buvo numatyta 40-ties lovų ligoninė, atidarant buvo įrengta 30 lovų, tačiau palaipsniui šis skaičius išaugo iki 60 lovų.

1907 m. įvestas apšvietimas dujomis. 1919 m. apskrities gydytoju ir ligoninės vedėju paskirtas Erikas Šojus (dr. Erich Scheu), dvarininko sūnus. Jis rūpinosi ligoninę išplėsti ir geriau įrengti. Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos ir valdant Antantės įgaliotai Prancūzijai, Šilutės ligoninėje gydomi ir Pagėgių apskrities ligoniai. Darosi aišku, kad 60 lovų per mažai. Nutarta ligoninės pastatą pakelti dar vienu aukštu ir pailginti jį 20 m į pietus. Šios rekonstrukcijos suma – 100 000 markių. Tačiau dėl infliacijos beveik kasdien nuvertėdavo pinigai, todėl 1920-1921 metais ligoninės statybos kaina nuolat keitėsi, be to, statyba užsitęsė ir labai pabrango.
1920 m. pastatomas medinis barakas ir jame įsteigiamas 20 lovų užkrečiamųjų ligų skyrius.
1923 m. iškyla naujas 30 lovų talpinantis korpusas. Įvestas apšvietimas elektra.

Nuo pat ligoninės įkūrimo laikų ligoninėje buvo dvi operacinės, veikė rentgeno aparatas, kvarco lempos, elektrinės vonios, buvo įsteigta virtuvė, kurioje maistas ruoštas ir žmonėms, nukentėjusiems nuo potvynio. Ligoninės pirmajame aukšte buvo operacinės ir erdvios vyrų palatos, antrajame aukšte – moterų palatos, laisvalaikio kambarys, kuriame būdavo laikomos pamaldos, mansardoje – tarnautojų kambariai, o pusrūsyje įrengta viešoji pirtis su dušais ir voniomis, įrengtos purvo vonios.

Ligoninei vadovavo vedėjas, jam padėjo gydytojas padėjėjas, kartais praktikantas. Tuo metu ligoninėje dažniausiai dirbo 2 gydytojai ir 3-4 medicinos seserys. Medicinos seserys ir joms talkinusios evangelikų organizacijos narės-slaugės į ligoninę atvykdavo iš Karaliaučiaus, pagal sutartį su Šv. Jono (?) diakonine tarnyba „Motinos namai“, todėl vadintos diakonistės. Tai užtikrino, kad slaugos sąlygos buvo geros ir to meto Šilutės ligoninė garsėjo visuose Rytprūsiuose, todėl ligoniai atvykdavo gydytis ne tik iš Šilutės ir Pagėgių apskričių, bet ir iš Karaliaučiaus.
Maždaug nuo 1930 m. Šilokarčemos ligoninė pati paruošdavo taip vadinamas „laisvąsias“, t.y. nepriklausiančias jokiai tarnybai, gailestingąsias seseris.
1944 m. rudenį ligoninė uždaryta, nes baigiantis II Pasauliniam karui visas personalas su ligoniais, kaip ir daugelis krašto gyventojų, buvo evakuoti į Vokietiją.

Šilutės ligoninė 1943 metais.

Gydytojai.

Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, dėl valdžios vykdomos politikos gydytojai ligoninėje dažnai keisdavosi. E. Šojus Šilokarčemos ligoninei vadovavo iki 1926 m., kai jis paliko Šilutę ir išvyko į Vokietiją. E. Šojaus indėlis į ligoninės plėtrą jau paminėtas.

Jį pakeitė gydytojas Albertas Šlimas (Albert Schlimm), bet jis kartu vertėsi ir privačia praktika, tai ligoninei skyrė mažai dėmesio. Dėl šios priežasties vėliau pakviečiamas Klaipėdos ligoninės asistuojantis gydytojas Kulkies, vėliau Dr. Milevičius, paskutinysis iki 1944 m. dirbo chirurgas ir ginekologas H. Knutas.

Gyd. Kulkies vadovavimo metu prie esamo pastato į šiaurės rytus pastatytas priestatas, nupirkta naujos medicininės įrangos, tarp kurios vienas iš svarbiausių ir moderniausių buvo rentgeno aparatas. Jam naujame priestate buvo paruošta speciali patalpa. Lovų skaičius po priestato pastatymo padidėjo iki 220. Tačiau ir gyd. Kulkies 1932 m. išvyko į Vokietiją. Jo vietą užėmė gydytojas asistentas iš Klaipėdos ligoninės Dr. Milevičius. Jis buvo chirurgas ir vidaus ligų gydytojas, labai geras savo srities specialistas. Po 1939 m. Klaipėdos krašto aneksijos, turėjo išvykti, persikėlė į Telšius ir dirbo vyriausiuoju gydytoju Telšių ligoninėje.
Yra minimi daktaras Muraška.ir daktaras Antanas Matukynas.

1939 metų birželio mėn. į Šilokarčemos ligoninę vyriausiojo gydytojo pareigoms buvo atkeltas jaunas chirurgas ir ginekologas Horstas Knutas (Horst Knuth). Jam į pagalbą gydytojais asistentais buvo įdarbinti du gydytojai: Dr. Vilis Kalveitas (Willi Kallweit) ir Dr. Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder). Vyriausiasis ligoninės gydytojas Dr. H. Knutas vadovavo ligoninei iki pat 1944 m. spalio 9 d. Jis su likusiu ligoninės personalu paliko Šilutę ligoninei paruoštu motoriniu laivu „Willi“. Vėliau dar vadovavo „Katharinos“ ligoninei Karaliaučiuje, iki mirties dirbo gydytoju Hamburge.

Vyr. gydytojas H. Knutas (o tikėtina, kad ir kiti ligoninės vadovai iki jo) gyveno namelyje šalia ligoninės, parke. Tai namas, kuriame šiuo metu dirba Raudonojo Kryžiaus organizacija. Šiandien jis atrodo kuklus namukas, o tuo metu geromis buitinėmis sąlygomis labai stebėdavosi atvykę svečiai, jo kolegos iš Vakarų.

Šilutės centrinė ligoninė.

1945 m. sausio 1 d. (kiti šaltiniai – vasario 1 d.) iš Panevėžio atvyksta gydytoja Janina Juraškienė, kuri paskiriama Šilutės apskrities vykdomojo komiteto sveikatos skyriaus vedėja. Ji pradeda iš naujo organizuoti sveikatos apsaugą Šilutėje. Tais pačiais metais atvyksta dar du gydytojai. Atidarytoje ligoninėje dirbo 3 gydytojai, 12 medicinos seserų, buvo 50 lovų.

1949 m. prie ligoninės atidaroma tuberkuliozinė vaikų sanatorija su 100 lovų. Šio skyriaus vedėja paskiriama Joana Milukienė. 1961 m. sanatorija iškeliama į Šilutės katalikų parapijos prieglaudos namus, o 1963 m. pavadinama „Eglutės“ vardu. 1965 m. sumažėjus kaulų tuberkulioze sergančiųjų į sanatoriją gydytis nukreipiami vaikai, sergantys plaučių tuberkulioze. 2004 m. sanatorija uždaroma.

Šilutė auga, gausėja gyventojų, daugėja ir ligonių. Labai išaugus gimstamumui, gimdyvės buvo guldomos net koridoriuose. Todėl pradedamas ir Šilutės ligoninės plėtimas.

Gyd. A. Tamoševičiaus iniciatyva įkuriami traumatologinis ir chirurginis skyriai.

1968 m. pastatytas atskiras 2 aukštų korpusas, kuriame įsikuria Infekcinių ligų skyrius. Jam daug metų vadovavo gyd. Išganantis. Po kapitalinio remonto (apie 2000 m.) šiame pastate įkuriamas Pediatrijos (vaikų ligų) skyrius.

1976 m. pastatomas atskiras 3 aukštų pastatas tuometinei sanatorijos ir epidemiologijos inspekcijai (dabar šiame pastate dirba Klaipėdos Visuomenės sveikatos centro Šilutės skyrius (vedėja Roma Jovaišaitė) ir kitos valstybinės įstaigos).

1977 m. atidarytas naujas ligoninės kompleksas (du gydymo korpusai ir ūkinis pastatas) su naujausiais įrenginiais, kainavęs daugiau kaip 2 milijonus rublių. Viename korpuse įkuriami Gimdymo skyrius ir laboratorijos. Į greta esantį korpusą perkeliama bendroji poliklinika. Kieme įrengtos virtuvė, skalbykla. Visi korpusai sujungti uždarais koridoriais.

1993 m. ligoninėje įkurtas Hemodializės skyrius. Tuo metu tai buvo vienas kabinetas, kuriame buvo atliekama hemodializė. Šiandien tai nedidelis, bet modernus 5 lovų skyrius.

1945-1965 vadinosi Šilutės apskrities ligoninė.
Iki 1997 metų - Šilutės centrinei ligoninei priklauso ne tik pati ligoninė, bet ir poliklinika, kaimų ambulatorijos ir medicinos punktai, stomatologijos poliklinika. Lietuvoje prasidėjus medicinos sistemos pertvarkai, 1997 m. birželio 26 d. pradėta Šilutės ligoninės reorganizacija. Atskirtos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. 1997 m. lapkričio 10 d. įregistruojama viešoji įstaiga "Šilutės ligoninė", kurios steigėjas yra Šilutės savivaldybė.

Šilutės centrinės ligoninės vyr gydytojais buvo:
Juozas Milukas (1949-1965), Stasys Alanta (1966-1986), Algimantas Petkus (1986-1997)

Viešoji įstaiga Šilutės ligoninė.

1997 m. Ligoninės vyr. gydytoju paskiriamas Artūras Skikas, vyksta atnaujinimo darbai. Per 5 metus remontams, medicininei įrangai ir kitiems darbams išleista 4 mln. litų. Modernizuojami Akušerijos ir ginekologijos, Hemodializės, Reanimacijos, Priėmimo ir Pediatrijos skyriai, įrengiamas modernus Sterilizacijos skyrius ir skalbykla. Nauja aparatūra aprūpinamos operacinės, diagnostikos kabinetai, echoskopijos kabinete atsiranda vienas moderniausių to meto austriškas kompiuterinis tyrimo aparatas.

Pirmojo ligoninės pastato rytinėje pusėje (į kiemą) pastatomas dar vienas priestatas, kuriame 2002 m. atidarytas Radiologijos skyrius, veikia rentgeno diagnostikos kabinetai.

Gaila, bet dėl mažėjančio finansavimo, sumažintas lovų skaičius, atleista dalis darbuotojų.

2001 m. ligoninėje įkurta Klinikinė diagnostinė laboratorija, kuri tais pačiais metais ir atestuota.

Nuo 2005 m. rudens vyr. gydytoju paskiriamas Darius Steponkus.

2006 m. rugsėjo 1 d. ligoninėje įkurtas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius. Pradžioje skyriuje buvo tik 25 lovos, nuo 2007 m. sausio 1 d. lovų skaičius išaugo iki 50, o nuo 2008 m. sausio 1 d. lovų skaičius dar padidėjo – skyriuje pradėtos teikti socialinės globos paslaugos.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planus, 2009 m. Šilutės ligoninei buvo planuojama suteikti rajoninės ligoninės statusą. Tačiau vyr. gydytojui kartu su Šilutės savivaldybės tarybos nare, gydytoja Regina Kulpiene-Jauniene pavyko suburti kolegas medikus, tuometinius Savivaldybės vadovus (meras V. Pozingis, mero pavaduotoja S. Skutulienė) ir Savivaldybės tarybos narius. Bendros kelionės į ministeriją  buvo sėkmingos ir bent jau kol kas pavyko užsitikrinti, kad Šilutės ligoninės finansavimas nebūtų sumažintas pražūtingai.

Pastebėjimai.
Šilutės gimnazistai Ernestas Petrauskas ir Andrius Vismantas 2005 metais vykdydami projektą "Simboliai ir ženklai Šilutės architektūroje" fotografavo miesto pastatus, jų detales. Tada niekas negalėjo pagalvoti, kad jų užfiksuotos detalės bus labai vertingos. Tuo metu darytoje nuotraukoje matome ornamentą, kuris buvo ant ligoninės senojo pastato (I korpusas) sienos, tačiau po rekonstrukcijos jo nebeliko - šiandien siena lygi, be puošybos. [Šilainės sodas]

Šiandieninė Šilutės ligoninės struktūra (2015 m. birželis)

VšĮ Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas (direktorius) Darius Steponkus. 1993 m. suteikta gydytojo ortopedo-traumatologo licencija. Nuo 2005 m. gruodžio 23 d. – ligoninės vyr. gydytojas. 2008 m. suteiktas sveikatos vadybos magistro laipsnis.

Vyr. gydytojo pavaduotojas medicinos reikalams chirurgas Vytautas Žvirblis

Slaugos administratorė Birutė Jurjonienė.

SKYRIAI
Akušerijos-ginekologijos skyrius įsikūręs ligoninės III korpuso II ir III aukštuose. Skyriuje 18 lovų. Skyriaus vedėjas – gydytojas akušeris-ginekologas Gediminas Vaičiūnas, Vyresnioji akušerė Regina Arnašienė.

Chirurgijos skyrius įsikūręs II korpuso IV aukšte. Skyriaus vedėjas – gydytojas chirurgas ir abdominalinės chirurgijos gydytojas Algimantas Čeponis. Vyresnioji slaugytoja Vilija Miliuvienė.

Hemodializės skyrius yra III korpuso I aukšte. Skyriaus vedėja – gydytoja nefrologė Žydrė Dobilinskienė. Vyresnioji slaugytoja - Jolanta Venskienė.

Neurologijos skyrius įsikūręs šalia Vidaus ligų skyriaus. Skyriuje 15 lovų. Skyriaus vedėja – gydytoja neurologė Nijolė Plaipienė. Vyresnioji slaugytoja Grasilda Renčeliauskienė.

Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius yra I ir II korpusų II aukšte. Skyriaus vedėja – vidaus ligų gydytoja Nijolė Ramanauskienė. Vyresnioji slaugytoja Daivutė Staigienė.

Priėmimo-skubios pagalbos skyrius. Įsikūręs II korpuso pusrūsyje, pagrindinis įėjimas iš rytinės (kiemo) pusės. Skyriaus vedėja – gydytoja nefrologė Žydrė Dobilinskienė. Vyresnioji slaugytoja Virginija Mykolaitienė.

Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Skyriuje 6 lovos. Skyriaus vedėja – gydytoja anesteziologė-reanimatologė Audronė Pikžirnienė. Vyresnioji slaugytoja Vida Ščemeliova.

Traumatologijos skyrius įsikūręs ligoninės I korpuso I aukšte. Skyriuje 18 lovų. Skyriaus vedėjas – gydytojas ortopedas traumatologas Adulis Valodska. Vyresnioji slaugytoja Birutė Kraftienė.

Vaikų ligų skyrius įsikūręs atskirame dviejų aukštų pastate. Skyriuje 25 lovos. Skyriaus vedėja – vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė Vaidilutė Intinė. Vyresnioji slaugytoja - Renutė Misiukonienė.

Vidaus ligų skyrius įsikūręs ligoninės III korpuso IV aukšte. Skyriuje 30 lovų. Skyriaus vedėjas – vidaus ligų gydytojas, kardiologas Kastytis Giedrikas. Vyresnioji slaugytoja – Danutė Šimkienė.

KITI PADALINIAI

Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius įsikūręs ligoninės II korpuso II aukšte. Skyriaus vedėja – gydytoja reabilitologė Dalia Murauskienė. Vyresnioji slaugytoja - Jūratė Balčytienė.

Klinikinė diagnostinė laboratorija. Skyriaus vedėja – medicinos biologė Jūratė Niauronienė. Vyresnioji klinikos laborantė Nijolė Raudonytė.

Radiologijos skyrius (priestatas ir pirmojo korpuso rūsys). Skyriaus vedėjas Darijus Pundžius. Vyresnioji laborantė Vida Auškalnienė.

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba. Gydytoja socialinė pediatrė Eglė Petrošienė.

Šilutės ligoninės konsultacinė poliklinika įsikūrusi Pirminės sveikatos priežiūros centro II aukšte ir ligoninės III korpuso II ir III aukštuose. Konsultacinės poliklinikos vedėjas, gydytojas dermatovenerologas Leonas Balčėnas. Konsultacinės poliklinikos vyresnioji slaugytoja, slaugos administratorė Birutė Jurjonienė.

Šaltiniai.
1. Šilutės ligoninė - Interneto puslapis http://www.silutesligonine.lt/
2. Šilutės ligoninei 110 metų: Specialus leidinys. – Pamarys, 2002-06-04, antradienis.
3. Šukienė Roma. Medicinos raida Šilokarčemoje XIX a. pab. – XX a. vid.. - Šilutės naujienos, 2013-05-15, trečiadienis.
4. Šikšnienė Roza. Trumpa ligoninės istorija. - Šilainės sodas. – 2011-05-21, šeštadienis.
5.  Šilainės sodas: Leidinys pamario krašto kultūrai. - 2007 vasario13d. Nr. 3 (26) - [žiūrėta internete 2015-07-20] - http://silaine.lt/2007-02-13/3-nuotrauka.htm.
6. Šilutės ligoninės aktų salė (Vyr gydytojų nuotraukos ir datos).

Jonas Jaunius

Informacija atnaujinta: 2015-07-27 14:34:14

Straipsnio komentarai



Redakcija pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaiką, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms.
Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!