Gimė 1921 m. spalio 7 d. Marijampolėje – mirė 1997 m. rugsėjo 27 d. Kungelve, Švedijoje. Kalbininkas, vertėjas.

Apie 1930 metus Kalvaičių šeima atsikėlė gyventi į Švėkšną. Jo tėvas Gustavas Kalvaitis nepriklausomoje Lietuvoje keliavo iš apskrities į apskritį, kurdamas savivaldos administracijas. Švėkšnoje tėvas dirbo valsčiaus savivaldybės sekretoriumi.

Zygfridas Švėkšnoje iš pradžių lankė Švėkšnos pradžios mokyklą, vėliau Saulės gimnaziją. 1935 m. staiga mirus tėvui, Zygfridui teko nutraukti mokslus Švėkšnoje. 1937 m. jis išvyksta į Marijampolę, vėliau persikelia į Klaipėdą, čia dirba restoranuose padavėju, pabaigia gimnaziją. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 m. su motina ir broliu pasitraukė į Vokietiją, ten, Karaliaučiaus universitete studijavo technikos mokslus. Vokietijoje paskelbus visuotinę mobilizaciją pabėgo į Norvegiją, vėliau persikėlė į Švediją.

Po karo Zygfridas Kalvaitis toliau mokėsi Londono, Madrido universitetuose, studijavo humanitarinius mokslus.
Tyrinėjo kalbų kilmę, lietuvių etimologiją, lygino ją su kitomis kalbomis, išmoko daug senųjų kalbų, ėmė tyrinėti seniausius žmonijos raštus, parašytus dantiraščiu, hieroglifais, įvairiomis kitomis ženklų sistemomis. Parašė keletą mokslinių darbų. Sudarinėjo lietuvių – švedų kalbos žodyną, kuris liko nebaigtas.
Z. Kalvaitis daug nuveikė propaguodamas Skandinavijos šalyse lietuvių dailę, muziką, literatūrą. 1989 m. norvegų kalba išleido lietuvių poezijos rinkinį. Prasidėjus atgimimui, Z. Kalvaitis atvykdavo į Lietuvą, skaitė pranešimus, leidykloms įteikė savo mokslinius darbus, organizavo labdaros siuntinius Lietuvai. Jo iniciatyva buvo įkurta Lietuvos labdaros sąjunga „Avilys“, taip pat aktyviai dalyvavo akcijoje „Gelbėkime vaikus“.
Z. Kalvaitis mirė 1997 m., būdamas 75 metų, Kungalve, Švedijoje. Paskutinį jo norą būti palaidotam Lietuvoje, šalia savo tėvo, išpildė žmona Maj Britt ir duktė Birutė. Jos 1999 m. atvežė urną su degintais palaikais į Lietuvą ir palaidoje Nikėlų evangelikų liuteronų kapinėse, šalia jo tėvo. Kungelve (Švedija) kapinėse liko simbolinis Zygfrido Kalvaičio kapas.

Šaltiniai:
Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai : enciklopedinis žinynas / parengė Petras Čeliauskas. - [Kaunas]; Švėkšna (Šilutės r.), 2012, p. 183-184.
Žemaičių žemė, 2008, Nr. 4 (61), p. 58-59.