Ašva – upė, tekanti Šilalės ir Šilutės (Švėkšnos sen.) rajonuose. Priklauso Minijos (Minija) baseinui, kair. Veiviržo (Veiviržas) intakas.

Versmės apie 1 km į pietus nuo Pajūralio (Šilalės sav.), apie 2 km nuo Jūros upės slėnio, Žemaičių aukštumos pietvakariniame pakraštyje. Bendra upės vagos linija (nuo ištakų iki Veiviržo) gali būti įvardinta kaip lankas, kurio galai yra iš rytų į vakarus, o išlinkimas į pietus. Kadangi Ašva teka skersai senslėnių, tik vietomis  su jais sutampa trumpi upės vagos ruožai, tai yra labai vingiuota. Kirtusi Šilutės saviv. ribą Žaliosios miške (į pietus nuo Buišių, Šilalės sav.), per Stemples teka iš šiaurės link pietų, po to vėl suka į vakarus. Prateka šiauriau Jurkaičių, šiauriniu Šiaudėnų miško pakraščiu, atskirdama Šiaudėnus II ir Gedikus. Ištrūkusi iš miškų suka į pietus, ties Žiogais kerta rajoninį kelią Švėkšna – Bliūdsukiai – Šyliai (Nr. 4221), toliau vėl vakarų kryptimi vingiuoja pievomis. Piečiau Vilkų kampo kerta rajoninį kelią Žemaičių Naumiestis–Gardamas–Švėkšna (N. 4208). Gražiu lanku iš pietų apsuka Inkaklius, kerta kelią Nr. 193 Saugos – Švėkšna – Kvėdarna, Žagatpurvių bei Parubežio miškais sukasi šiaurėn ir iki Veiviržo teka ŠV kryptimi. Įteka į Veiviržą 20,1 km nuo jo žiočių, Begėdžių miške, apie 1 km į PV nuo Šarkiškių (Klaipėdos sav.) ir 7 km į ŠV nuo Švėkšnos.

Nuo Vilkų Kampo – Ašva patenka į Veiviržo ichtiologinio, o už Inkaklių – ir į Veiviržo kraštovaizdžio draustinių teritorijas.
Ilgis 52 km, baseino plotas 212 km². Svetainė “Gamtos katalogas“ [2] nurodo 48,4 km ilgį ir 355 km² baseino plotą. Vidutinis nuolydis 1,80 m/km. Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 2,71 m³ /s. Nuotėkio modulis 12,8 l/s iš 1 km².

Intakai (Šilutės saviv.; skaičius nurodo atstumą iki Ašvos žiočių). Kair.: Stigrė (36; šiauriau Stemplių), Žvelesys (16,5; už Žiogų, piečiau Vilkų Kampo), Beržupis (ties Paulaičiais). Deš.: Gurnupelis (21,6; ties Gedikais), Švėkšnalė (15,6; ties Vilkų Kampu, greta kelio Žemaičių Naumiestis–Gardamas–Švėkšna), Vilnutis (12,5; tarp Nikėlų ir Inkaklių), Telšina (5,7; į ŠV nuo Jurgaičių), Greižina (4,3; Parubežio miške į V nuo Jomantų), Vatina (0,6; ties Gailaičiais). Dabartiniu metu dauguma mažų intakų virtę melioracijos kanalais ar grioviais, jų ir pavadinimų žmonės nebeprisimena. Skirtinguose šaltiniuose duomenys apie intakus skiriasi. Aplinkos ministerijos klasifikatorius [5] nurodo bevardžius vandentakius: kair. – A-7, A-5, A-3 (34,2; 31,7; 24,7; visi tarp Stemplių ir Vilkų Kampo), A-1 (12,2); deš. – A-4 (26,6; prieš Gedikus), A-2 (18,5; už Žiogų, prieš Vilkų Kampą). Žinynas „Šilutės kraštas“ nurodo, kad yra intakai Pelkupis (ties Raudiške), Juodupis (ties Gedikais).

Ant Ašvos krantų yra buvę 5 malūnai: Sauslaukyje (Šilalės sav.), Stemplėse, Žąsyčiuose, Nautiltėje (15 jėgų), prie Švėkšnos – Gardamo kelio (14 jėgų). Po karo visi malūnai sunyko.

Dar viena upė Ašva yra Šiaurės Lietuvoje (Akmenės ir Mažeikių raj.).

Turizmas.
Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai. Maršrutas gana įdomus. Galima plaukioti pavasarį, ar po smarkesnių liūčių; nuo Inkaklių - visus metus. Kliūtys: Užvartos, užvirtę medžiai, rėvos. Trasos sudėtingumas: WW 0/1 (1+). Upės ekologinė būklė – gera.

Žvejyba. Duomenų nerasta.
Foto. Ašva ties Inkakliais.

Šaltiniai.
1. Žinynas;
2. http://ezerai.vilnius21.lt/asva-v11560.html - žiūrėta 2015-08-13;
3. http://www.upese.lt/index.php/a/asva-minijos - žiūrėta 2015-08-13;
4. http://www.maps.lt - žiūrėta 2015-08-13.
5. Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 594 "Dėl Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriaus patvirtinimo".
6. TLE-1.