Susitikimas su filosofu ir rašytoju Arvydu Juozaičiu.

Arvydo Juozaičio valstybės politikos gairės viešam svarstymui „Lietuva yra čia“

1. Globalios Lietuvos nėra, LIETUVA YRA ČIA. Sparčiai mažėjantis mūsų Tėvynės gyventojų skaičius yra pasiekęs kritinę ribą, kurią artimiausiu metu galime peržengti. Tai nutikus, Lietuva fiziškai nebeatsikurs, o „globali Lietuva“ išnyks bematant. Todėl gyvybiškai būtina keisti dabartinį politinio elito kursą globalizuojant Lietuvą.   

2. Laisvė, tapatinama su laisvu žmogaus judėjimu, išeinant iš Tėvynės ir negrįžtant gyventi į Tėvynę –  yra laisvės iliuzija. Žmogaus gyvenimas reikalauja ištikimybės žemei, tėvų ir protėvių žemei, tai pabrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulė. Neoliberalioji ideologija yra pražūtinga Lietuvos laisvei.

3.  Didžiausia pasaulio globalizacija seniai įvykusi – tai krikščionybė. Nūdienė globalizacija naikina žmogaus veidą ir nualina jo sąžinę. Visaverčio žmogaus reikmė – atsispirti šiai niveliacijai. Tai padaryti galima vadovaujantis ir dešimčia Dievo įsakymų, ir tradicinėmis religijomis, tautos vertybėmis bei papročiais.

4. Išklydusiems iš Tėvynės Lietuvos valstybės piliečiams, atsisakiusiems Lietuvos pilietybės turi būti suteikiama galimybė ne siekti „dvigubos pilietybės“, o gauti Lietuvio pasą. Lietuvio pasas leistų, išsižadėjusiems Lietuvos pilietybės, susigrąžinti ją be išlygų. Lietuvio pasas būtų svetur atsidūrusiųjų kilminių Lietuvos žmonių saitų su Tėvyne liudijimas, o taip pat ir reali teisė įgyti Lietuvoje valstybės garantuotą išsilavinimą, socialines paslaugas. Lietuvio pasas neleistų tik vieno – balsuoti Seimo ir Prezidento rinkimuose, referendumuose. Lietuvos žinia pasaulyje pasklidusiems lietuviams turi keistis: Lietuva kurs sąlygas grįžti, o ne išvykti.

5. Socialinė atskirtis Lietuvoje yra pasiekusi milžiniškų aukštumų. Viduriniojo gyventojų sluoksnio naikinimas, kurį metų metus vykdė politinis Lietuvos elitas, neišskiriant nė vienos dominuojančios partijos, turi būti nedelsiant sustabdytas. Pirmiausiai tai reikštų diferencinių mokesčių įvedimą pagal principą: kapitalas moka daugiau.

6. Be gimdančios šeimos – Lietuva be ateities. Šeimos politika turi siekti gyventojų skaičiaus gausėjimo, o tai susiję su finansine pagalba motinystės ir tėvystės pareigoms. Socialinių priemonių reikmės nustatomos pagal šeimos gerovės rodiklius. Gausia skelbiama jau trijų vaikų šeima, jai skiriama ypatinga valstybės parama.

7. Švietimo sistema turi ugdyti ne kosmopolitinį žmogų, o pirmiausiai Tėvynės pilietį, atvirą pasaulio naujovėms. Aukštasis mokslas turi būti kreipiamas tautos ir valstybės gyvybingumui stiprinti, o ne verčiamas rinka. Visų mokymo įstaigų Lietuvoje bendrinė kalba – lietuvių kalba.

8. Tauta per Konstituciją suteikia įgaliojimus valdžiai ir riboja jos galias. Valstybinių ir stambaus masto korupcinių nusikaltimų tyrimams būtina įstatymu įsteigti savarankiško, plačius įgaliojimus turinčio Ypatingojo prokuroro instituciją.

9. Mokslo ir inovacinė Lietuvos bazė negali būti vien tik verslo priedas. Strateginiai tyrimai ir nacionalinės technologijos – vienas iš valstybės tikslų, kaip ir jaunųjų Lietuvos mokslininkų ateities planavimas Lietuvoje. Protas yra universalus, tačiau jo kilmė ir panaudojimo vaisiai – lokalūs.

10. Lietuvos kultūra negali būti paversta vien eksperimentų erdve. Joje kaip aksioma turi būti išsaugotos mūsų tradicijos ir Dainų šventės, tautą per amžius gelbėjusi kūryba. Valstybinė kalba stiprinama, švietimas vykdomas pirmiausia valstybine kalba.

11. Amžiaus grupių atskirtis yra socialinio gyvenimo akligatvis. Valstybė turi rūpintis, kad vyresniojo amžiaus žmonės ne tik neskurstų, bet ir dalyvautų viešajame gyvenime.

12. Visos tarptautinės sąjungos ir tarptautinio bendradarbiavimo instrumentai turi tarnauti Lietuvos ir regioniniam saugumui bei gerovei. Reikia iš esmės ir naujai kurti Lietuvos-Latvijos santykius, Baltiškąją vienybę. Euroatlantiniam bendradarbiavimui, NATO nėra alternatyvos. Lietuva neturi palaikyti Europos Sąjungos federalizavimo, ji eina su saugančiomis savo realų suverenitetą šalimis. Lietuva pasisako už ES kaip tėvynių sąjungą.

Birželio 11 d. 55 žymūs visuomenės veikėjai išplatino kreipimąsi į Lietuvos piliečius ir Sąjūdžio pradininką, olimpietį, rašytoją, filosofą Arvydą Juozaitį, ragindami jį dalyvauti 2019-ųjų metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, kviesdami remti jo kandidatūrą. Kreipimąsi pasirašė:

Algimantas Baltakis – Liaudies poetas, literatūros kritikas, redaktorius, vertėjas;
Aloyzas Stasiulevičius – dailininkas;
Pranas Treinys – rašytojas, aktorius;
Gediminas Storpirštis – teatro ir kino aktorius, teatro pedagogas, dainų autorius ir atlikėjas;
Romas Ubartas – olimpinis čempionas;
Lina Kačiušytė – olimpinė čempionė;
Vytautas Bubnys – rašytojas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo tarybos narys;
Ramūnas Cicėnas –  teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius;
Erika Drungytė –  poetė, literatūros kritikė, vertėja;
Juozas Budraitis – kino, televizijos ir teatro aktorius, fotomenininkas, diplomatas;
Jūratė Laučiūtė – humanitarinių mokslų daktarė, kalbininkė lituanistė;
Vytautas Rubavičius – poetas, publicistas, kultūros kritikas, žurnalistas, vertėjas, filosofijos mokslų daktaras;
Alvydas Butkus – kalbininkas lituanistas, pedagogas, publicistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras;
Aldonas Pupkis – kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras;
Algimantas Raudonikis –  kompozitorius, kultūros ir meno veikėjas, pedagogas, liaudies artistas;
Gintaras Karosas – skulptorius, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas;
Raimundas Balza –  istorikas, paveldosaugininkas, muziejininkas;
Jurgis Jurgelis – Kovo 11 Nepriklausomybės Akto  signataras, generolas;
Romualdas Grigas – sociologas, publicistas, prozininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos MA narys korespondentas;
Krescencijus Stoškus –  filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas;
Bronislovas Genzelis – filosofas, Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo tarybos narys, Kovo 11 Nepriklausomybės Akto  signataras, humanitarinių mokslų daktaras;
Bronius Leonavičius – dailininkas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys;
Rimantas Dichavičius – foto menininkas, albumų leidėjas;
Vincas Ramutis Gudaitis – filologas, rašytojas, prozininkas, Kovo 11 Nepriklausomybės Akto  signataras, buvęs žurnalistų etikos inspektorius;
Leonas V. Ašmantas – visuomenės bei politinis veikėjas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės ministras;
Albertas Sinevičius – politikas, pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministras, Vilniaus „Rotary“ klubo garbės narys;
Jonas Biržiškis – inžinierius, visuomenės bei politinis veikėjas, pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės susisiekimo ministras;
Rimvydas Jasinavičius – inžinierius, politikas, pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės pramonės ministras, technikos mokslų daktaras, dėstytojas, M. Romerio universiteto profesorius;
Vaidotas Antanaitis – miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, pirmosios Lietuvos Respublikos vyriausybės miškų ūkio ministras;
Vidmantė Jasukaitytė – Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Kovo 11 Nepriklausomybės Akto  signatarė;
Dainius Razauskas – lietuvių mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras;
Jonas Daniliauskas – dailininkas tapytojas;
Rimas Zigmas Bičiūnas – dailininkas tapytojas;
Audrius Rudys – Kovo 11 Nepriklausomybės Akto  signataras, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras;
Libertas Klimka – fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas;
Valdemaras Šimėnas – istorikas, archeologas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras;
Artūras Razbadauskas – medikas, visuomenės veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras;
Gunaras Kakaras – astronomas, muziejininkas, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus įkūrėjas ir direktorius;
Gediminas Navaitis – psichologas, psichoterapeutas, socialinių mokslų daktaras, publicistas, profesorius;
Darius Jonušis – daugkartinis automobilių varžybų Lietuvos ir Europos čempionas, treneris;
Romanas Borisovas – dailininkas akvarelistas;
Edvardas Malinauskas – dailininkas marinistas, nusipelnęs meno veikėjas;
Linas Liandzbergis – dailininkas, tapytojas, scenografas;
Vidas Mačiulis – televizijos žurnalistas, publicistas, redaktorius, visuomenininkas;
Dalius Stancikas – publicistas, buvęs Sąjūdžio Seimo narys;
Algimantas Nasvytis –  architektas, pedagogas, visuomenės veikėjas, buvęs pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės statybos ir urbanistikos ministras;
Arūnas Sakalauskas – dailininkas, skulptorius;
Virginija Kochanskytė – aktorė, skaitovė, UNICEF Geros valios ambasadorė, Klaipėdos universiteto docentė;
Algirdas Kudzys – inžinierius, diplomatas, habilituotas mokslų daktaras;
Vytenis Rimkus – dailininkas, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius;
Audrius Klimas – grafikos dizaineris, Vilniaus dailės akademijos profesorius;
Alfredas Pliadis – žurnalistas, fotografas, redaktorius;
Tomas Baranauskas – istorikas, istorijos populiarintojas, publicistas;
Vytautas Tumėnas – etnologas, menotyrininkas, humanitarinių mokslų daktaras;
Saulius Lapienis –  matematikas, visuomenės veikėjas, publicistas.

Šaltiniai.
1. Arvydas Juozaitis: iššaukiau ugnį į save. - Respublika. 2018 m. birželio 16-22 d., Nr. 24, p.3;
2. Žymūs visuomenės veikėjai ragina Arvydą Juozaitį dalyvauti Prezidento rinkimuose: http://alkas.lt/2018/06/11/zymus-visuomenes-veikejai-ragina-arvyda-juozaiti-dalyvauti-prezidento-rinkimuose/ - [žiūrėta 2018-09-22]