Uždaryti langą

Paskelbti informaciją

Informaciją į žinyną, bei nuomonių kaleidoskopą galite pateikti el. paštu info@infopamarys.lt arba užpildę žemiau pateiktą formą.
Publikacija skirta:
Antraštė/pavadinimas:
Nuotrauka:
Jūsų vardas:
El. paštas:
- internetinė Šilutės enciklopedija
2019-09-21 21:04
Filtruokite pagal abėcėlę:
Paskelbti informaciją

Savivalda ar tik jos imitacija?

Savivalda ar tik jos imitacija? (Diskusija buvo spausdinta laikraštyje "Pamarys", 2012-11-16)

Lapkričio 7-ąją, 17 val. 17 min., „Pamario“ laikraščio redakcijoje įvyko pirmasis diskusijų klubo susirinkimas. Klubo iniciatorius šilutiškis pedagogas Jonas Jaunius šįkart pristatė pirmąjį pranešimą „Savivalda – valdžios piramidės dalis ar vidinė būtinybė“.

Ištakos ir tikslas
Diskusijų klubo iniciatorius – pedagogas, fizikas, knygų mėgėjas ir sporto entuziastas, neakivaizdžiai teisę studijuojantis šilutiškis Jonas Jaunius. Kol kas klube – šeši nariai: Birutė Servienė – paveldosaugininkė ir tautodailininkė, Tatjana Frišmantienė – audimo technologė, verslininkė, Šilutės verslininkių klubo narė, Petras Skutulas – žurnalistas, kolekcininkas, Edvardas Jurjonas – inžinierius mechanikas, fotografas, gamtos puoselėtojas, baikeris, studijuoja turizmo verslą, bendruomenės „Želvesys“ pirmininkas, Tomas Leščinskas – teisininkas, advokatas, savarankiškai dalyvavęs savivaldos rinkimuose.
Diskusijų klubas galbūt plėsis iki 9 narių, kurie turėtų būti skirtingų specialybių, įvairių pomėgių ir galėtų kartą per mėnesį dalyvauti diskusijoje pagal klubo narių aptartą ir patvirtintą temų sąrašą, aktyviai reikšti savo nuomonę, šviesti gyventojus bei skatinti domėjimąsi valstybės gyvenimu bei aktyvų dalyvavimą jame. Klubo tikslas – savišvieta ir krašto gyventojų švietimas per tai ugdant iniciatyvumą, aktyvumą ir gerus pokyčius.
Klubo narys ne tik pasiūlo diskusijos temą, kuriai turi pritarti visi, bet ir ruošia pasiūlyta tema pranešimą, gali pasikviesti ekspertą. Pranešėjas gali pasiūlyti ir diskusijos vietą. Susitikimas vyksta kartą per mėnesį nustatytu laiku: 17 val. 17 min.
Kol kas diskusijų sąraše – emigracija, globalizacija, ar Šilutei reikia kurorto statuso. Kita diskusija vyks gruodį P. Skutulo pasiūlyta tema apie švenčių ir laisvadienių gausą Lietuvoje, jų naudą ar žalą.
Apie savivaldą – nuo Aristotelio
J. Jaunius savivaldą analizavo cituodamas Aristotelį: „Valstybinė valdžia turėtų užtikrinti tinkamą teisingumą, mokėti padalinti gėrybes“. Tad savivaldą tradiciškai galima suprasti kaip valdžios piramidės dalį, kuri dalija valstybės sukurtas ar kitaip gautas gėrybes, tarpininkaudama tarp aukštesnės valdžios ir gyventojų.
Cituotas Platonas, analizuota Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praktika, kurioje egzistavusią veto teisę mokslininkai prilygino teigiamybei – Seimui nesutarus ir nepriėmus įstatymo, bajoras savoje vietovėje vadovaudavosi tokia nuostata, už kurią yra balsavęs. Ir tai nesugriovė LDK, ji gyvavo 300 metų, o žlugo tik užkariauta. Tai, kas buvo prigiję gyvenime, gulė į Statutą, todėl įstatymas nekėlė nei abejonių, nei buvo naujiena.
Yra valstybių, kur savivalda prilyginta vykdomajai valdžiai. Lietuvoje savivaldą sudaro dvi institucijos – atstovaujamoji, t. y. išrinktoji Taryba, ir vykdomoji – administracija, kurią renka ar kitaip formuoja politikų Taryba. Tačiau praktiškai situacija keistoka. Pavyzdžiui, rajono Taryba tvirtina buitinių atliekų tvarkymo taisykles, kurios vienose savivaldybėse – vienokios, kitose – kitokios. Įstatymu nustatyta, kad taisyklių įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė. Tad šiuo atveju savivalda tarsi perima ne jai skirtą funkciją. Yra ir formalių teisių. Pavyzdžiui, lemiamą sprendimą dėl šilumos kainos taria Kainų ir energetikos kontrolės komisija, o rajono Tarybai belieka už šį sprendimą tik balsuoti...
Sprendimus rengti detaliuosius žemės sklypų planus irgi balsuodama priima Taryba, tačiau balsavimas bereikšmis, nes Tarybos nariai nė nesigilina, ką tokiu atveju tikrino ir nustatė keliolika įvairių institucijų, davusių leidimą tai daryti. Jeigu yra visi įstatymu nustatyti leidimai, kam bereikalingas Tarybos sprendimas?
Abejotina Tarybos teisė steigti ar likviduoti mokyklas, kai pedagogų atlyginimai, mokymo priemonės finansuojamos iš rajonui skirtųjų mokinio krepšelio lėšų, šio krepšelio dydį ir naudojimo tvarką nustato irgi ne savivaldybės, kurioms palikta pareiga iš savarankiškų lėšų išlaikyti tik mokyklų ūkinį personalą bei mokėti už šilumą, elektrą, vandenį, ryšio paslaugas. Šilutės rajone penkios medicinos įstaigos (ligoninė, du šeimos gydytojų centrai ir dvi ambulatorijos) yra pavaldžios Savivaldybei, šių įstaigų steigėjui, tačiau medicinos paslaugų kokybę gali tikrinti tik Sveikatos apsaugos ministerija ir Ligonių kasa, kurios (tik jos!) skirsto šioms įstaigoms lėšas.
Vietos savivaldos įstatymas, priimtas 1994 metais, taisytas 68 kartus, tačiau nėra buvę, kad Seimo nariai, išrinkti mūsų krašte, būtų teiravęsi Savivaldybės ar gyventojų nuomonės, ką ir kaip keisti. Yra Savivaldybių asociacija, kuri prašo savivaldybių siūlymų dėl rengiamų įstatymų, tačiau neaišku, kokiai pataisai pritariama, kai savivaldybės pateikia skirtingų nuomonių.
Stebina ir tai, kad premjeras gal tik kartą per kelerius metus susitinka su merais... Toks Vyriausybės požiūris į savivaldą.
Vietos savivaldos įstatyme atsirado vietos bendruomenės atstovas seniūnaitis, kurį gali išrinkti keli ar keliolika gyventojų, kai jų seniūnijoje yra keli šimtai. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais, važinėja savo transportu. Ar visi jie nori šių pareigų, gal gyventojams tokie seniūnaičiai iš viso nereikalingi? Ar tai nepanašu į reikalavimą „iš aukščiau“, kurio galbūt „apačios“ nė nenori? Egzistuoja bendruomenės, kurių prireikė skirstant ir panaudojant Europos Sąjungos fondų paramą kaimo plėtrai. Tačiau seniūnijose yra ir po vieną bendruomenę, ir po kelias. Kuri pagrindinė? Kas yra bendruomenė? Nevyriausybinė organizacija, asociacija, o gal kaip koks 5 asmenų sporto klubas? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, skyrusi lėšų viešosioms erdvėms tvarkyti, užsigeidė, kad dėl šių lėšų apsispręstų seniūnijos, seniūnaičiai, nevyriausybinių organizacijų atstovai... Po to šių komisijų nebeliko. Kyla klausimas, kas yra tikrasis ar tikrieji bendruomenių atstovai? Galbūt stokojama realaus atstovavimo, nes nėra tokio poreikio?
Nesutariama dėl tiesioginių mero rinkimų, nes neaiškūs taip išrinkto mero įgaliojimai: ar jis būtų administracijos vadovas su dalimi Tarybos vadovo galių, kurių sumažėtų Tarybai? Gal kitaip? Diskusijų šia tema – gausybė, o rezultatų vis nėra. Galbūt tikslinga savivaldybės Tarybą rinkti taip, kaip ir Seimą: pusę Tarybos – pagal partijų sąrašus, pusę – vienmandatininkų (rinkėjas balsuoja už vieną iš biuletenyje įrašytų asmenų).
Savivaldai palikta vis mažiau teisių formuojant biudžetą, nes praktiškai biudžeto lėšos paskirstomos Vilniuje.
J. Jaunius priminė, kad dabartinė rajono Taryba – jau šešta. Per šešerius rinkimus į Tarybą kandidatavo 705 vietos asmenys, 112 iš jų ilgiau ar trumpiau turėjo mandatą. Daugelis asmenų, net ir neišrinktų į Tarybą, buvo partijų sąrašuose dvejus-trejus rinkimus. Yra ir pasirenkančių vis naują partiją ir jos sąrašą... Nuo 1995 m. savivaldos rinkimuose partijos pateikia vis ilgesnius kandidatų sąrašus. Per pirmuosius rinkimus buvo 116 kandidatų, per dabartinės Tarybos rinkimus – 280.
Diskusija
P. SKUTULAS: „Ar Savivaldybė turi stimulą taupyti?“
J. JAUNIUS: „Ne. Nes daugeliu atvejų sutaupytas lėšas turi grąžinti, o kitais metais toms reikmėms skiriama jau mažiau lėšų. Mokesčiai ar jų dalis, iš kurių formuojami savivaldybių biudžetai, nuolat keičiami. Dabar sutaupytą mokos fondą privalu skirti skoloms dengti, tačiau elgiamasi kitaip“.
E. JURJONAS: „Manau, kad merą ir seniūnus gyventojai turėtų rinkti tiesiogiai. Ir seniūną žmonės išsirinktų 4-5 metams, autoritetingą, gerbiamą vietos žmogų. Dabar kažkada paskirtieji seniūnai dirba iki pensijos ir ilgiau. Vieša paslaptis, kad seniūnai irgi susiję su partijomis. Per daugelį metų žmogus pasikeičia, ima stokoti iniciatyvos, nebesidomi naujovėmis“.
J. JAUNIUS: „Seniūnas – karjeros valstybės tarnautojas, pareigas gauna konkurso būdu. Kita vertus, geras seniūnas būtų tik turėdamas konkrečias funkcijas ir lėšų. Dabar seniūnas pavaldus administracijos direktoriui“.
T. FRIŠMANTIENĖ: „Aštuonerius metus gyvenu Žemaičių Naumiestyje, reikėtų naujo seniūno, nes esamas užsnūdęs, garbaus amžiaus. Yra sutvarkytų patalpų, tačiau nieko nevyksta, nesuburtas jaunimas. Bandžiau dalyvauti bendruomenės veikloje, tačiau nusivyliau. Pasigedau iniciatyvos“.
B. SERVIENĖ: „Sutinku, kad veiklus seniūnas daug gali. Sulaukė Rusnė seniūnės Dalios Drobnienės, kabinete jos neaptiksi – vis tarp žmonių, vis ten, kur vyksta darbas. Turi matymą, supratimą. Ačiū Jonui Jauniui, išgirdau įdomių dalykų.
Kas man ta savivalda? Tai – valdymas. Nesuprantu skirstymo: seniūnaitija, seniūnaitis. Ar to reikėjo kam? Buvo Rusnėje bendruomenės taryba, kurią sudarė įvairių sričių specialistai, žinomi asmenys. Dirbo ir buvo gerai. Dabar Rusnė turi keturias bendruomenes ir tris seniūnaičius... Man keistas Pagėgių atskyrimas nuo Šilutės rajono ir naujos savivaldybės įkūrimas. Štai policija pavaldi Tauragės komisariatui. Kur logika, kaip tai paprastam žmogui suprasti? Vis smulkina, stambina, kelia, dalija...“
J. JAUNIUS: „Seniūnaičio pareigybė įstatyme atsirado nė nežinia su kuo pasitarus, ko atsiklausus. Bent jau mūsų rajone tikrai nebuvo nei kalbos, nei diskusijų“.
P. SKUTULAS: „Manyčiau, kad seniūnaitis galėtų būti ten, kur gyventojai nori jį turėti, ir išsirenka. Dabar gi vos ne prievarta tai daroma. Kainuoja kelionės, pokalbiai telefonu, tai seniūnaičiai jau kalba apie tokių išlaidų kompensavimą. Galime sulaukti, kad tokiu būdu dar labiau padidės iš savivaldybės biudžeto išlaikomų biurokratų armija“.
T. FRIŠMANTIENĖ: „Tikrai. Lietuvoje nebeliko nė trijų milijonų gyventojų, o kiek valdžios, kiek valdininkų? Ar nuo jų gausos gerėja darbo kokybė? Tik daugėja biurokratizmo. Mažėja gyventojų – turėtų mažėti ir valdžios narių skaičius“.
B. SERVIENĖ: „Teko bendrauti su svečiu iš Vokietijos, pasirodo, jis – vieno miesto Garbės meras. O kiek įvairių darbų nuveikęs! Lietuvoje Atkuriamasis Seimas turėjo 20 narių – pakako. Anądien girdėjau, kad iš Lietuvos emigravo dar 30 tūkstančių žmonių, o Seime vis vien 141 narys. Gal jau ir 71 pakaktų? Valdžios aparatas labai išpūstas.
Ir dar: man patiko ankstesnė tvarka, kai spaudoje valdžios atstovai atsakydavo į kritiką, o dabar niekas į nieką nekreipia dėmesio“.
P. SKUTULAS: „60 savivaldybių Lietuvai yra per daug. Pagėgiškiai džiaugiasi – turi savo savivaldybę, kiek darbo vietų. Jiems gerai. Susitvarkė miestelį, vis stato, remontuoja, restauruoja. Tačiau ar geriems darbams padaryti būtina atskira nauja savivaldybė su nauju dideliu būriu valstybės išlaikomų tarnautojų? Galima skirti tiesioginių išmokų konkretiems pastatams, keliams, teritorijoms sutvarkyti.
Tiesioginiams merų rinkimams aš nepritariu, nes manau, kad šis postas taptų perkamu. Kol kas merai, bent daugelis iš jų, yra deleguoti partijų, šios dar daro šiek tiek įtakos, o tiesiogiai išrinktas meras bus kaip koks kunigaikštis.
Gerą mintį išgirdau iš Birutės: galėtų būti garbės meras – garbingas žmogus, savo darbais nusipelniusi asmenybė atstovautų kraštui, svečius priimtų, bendradarbiavimo sutartis pasirašytų... Rinktume garbės merą, kuris atstovautų kraštui. Tokiam ir paauksuotų regalijų nebūtų gaila. Tegul vienija, telkia, buria žmones, visų pirma, savo asmeniniu pavyzdžiu, būna teisingas visiems, gerbiamas ir solidus.
O Lietuvoj siūlyčiau svarstyti monarchinės valstybės galimybę, nes parlamentinė Respublika vos nedūsta dėl partijų gausos, rietenų dėl postų, neturi jokio gyventojų pasitikėjimo. Aš pritarčiau karaliaus institucijai Lietuvoje. Mums reikia autoriteto, kuris galėtų tautą įkvėpti, sutelkti, suvienyti...“
J. JAUNIUS: „Rudeniop žurnale „Veidas“ buvo išspausdintas rašinys apie savivaldybių rodiklius, kuriame Pagėgių savivaldybė priskiriama prie mirštančių, nes kasmet mažėja mokinių, daugėja pensininkų... Didieji prekybos centrai ar firmos mokesčius moka Vilniuje, kur yra registruotos, tad mažos savivaldybės negali išgyventi dėl mokesčių ir kitų įplaukų stygiaus“.
E. JURJONAS: „Pasaulį valdo globalistai. Lengva valdyti supriešintus ir suskaidytus. Lietuvoje ir žiniasklaida prisideda prie to, kad žmogus nesigilintų, nežinotų, nesuprastų, nesivienytų, o būtų paklusnus ir tylus“.
J. JAUNIUS: „Neretai ir iniciatyvos nereikia. Jei ne aš pasiūliau, vadinasi, pasiūlyta blogai. Kartais rajone būna iniciatyvų, tačiau mudu su Stase Skutuliene dirbdami Savivaldybėje pastebėjome, jog net Tarybos nariams ne visada patinka kitų iniciatyvos. Esą, ką čia sumanė, ko kišasi...“
B. SERVIENĖ: „Gauna žmogus valdžią ir susitapatina su ja, nors jis visko ir neišmano, nes visko negali išmanyti. Tai ir kultūros stoka. Trūksta diskusijų, nors kartais išgirstame įdomių pastebėjimų, bet niekas nenori, kad į tai gilintumės ir tuo labiau siūlytume, ką keisti, daryti. Lietuvoje taip sparčiai mažėja žmonių, emigracijos srautas nenutrūksta, iniciatyvos bėra mažai, nors, rodos, kad tos iniciatyvos niekam ir nereikia“.
Išvados
Diskusijos dalyviai apibendrino išsakytas nuomones ir padarė šias išvadas.
Seniūnaičiai turėtų būti tik ten, kur gyventojai jų tikrai nori.
Šiandien reikia iniciatyvų „iš apačios“: burtis, tartis, diskutuoti, svarstyti, siūlyti, veikti, keisti, kurti, daryti įtaką, taip pat aktyviai reikštis bendruomenėse ir siūlyti sprendimų.
Svarbu siūlyti sprendimo būdą, ne tik kritikuoti.
Vienybei pasitarnautų „ėjimas į žmones“. Tarkim, profesinės šventės dieną per miestą pražygiuotų mokytojai, medikai, gaisrininkai, policininkai... Tegul žmonės pamato – jūs esate, jūsų tiek, jūs šalia. Ir rasis miestelėnų, kurie prieis su gėlyte ar tiesiog paspaus ranką.

Užrašė Stasė Skutulienė.

Pastabos. (Arba tai, kas netilpo į laikraštį).

1. Tomas Leščinskas buvo kviečiamas ir planavo, tačiau į klubo veiklą neįsijungė ir nedalyvavo.

2. Pagal filosofus teisingomis valdymo formomis gali būti laikomos Monarchija (valdo vienas) - Aristokratija (keli) - Politėja (daug asmenų). Tačiau dėl įvairių priežasčių šios formos išsigimsta į taip vadinamas neteisingas: Monarchas virsta Tironu, Aristokratai tampa Oligarchais, o Politėja (dalinai valdoma, ribota demokratija) perauga į neribotą Demokratiją. Kodėl demokratija laikoma bloga? Todėl, kad tik šitokia valdymo forma - absoliuti demokratija - leidžia senovės Atėnuose karo vadu išrinkti Sofoklį (dramaturgas, kuris nemokėjo kautis) arba Kauno meru išrinkti V. šustauską. Filosofų požiūriu tai yra blogi rinkimai, nes Valstybei iš to nėra naudos.

3. Kaip ir kokio lygio savivalda gali būti ar yra naudinga Valstybei - tai jau platesnės diskusijos tema.

Jonas Jaunius

Informacija atnaujinta: 2015-05-24 00:40:15

Straipsnio komentarai



Redakcija pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaiką, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms.
Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!